Telšių aeroklubas

Orlaivių parkas

Sklandytuvai ir lėktuvai

Orlaiviai mokymams, pažintiniams ir savarankiškiems skrydžiams.

PZL-104 Wilga

Lėktuvas

PZL-104 Wilga

Keturių vietų daugiafunkcis lėktuvas, naudojamas sklandytuvams vilkti. Lenkijoje sukurtas orlaivis tapo vienu žinomiausių sklandytuvų vilkikų Europos aeroklubuose.

Plačiau ir techniniai duomenys

Keturių vietų daugiafunkcis lėktuvas – sklandytuvų vilkikas

PZL-104 „Wilga 35A“ – Lenkijoje sukurtas daugiafunkcis lengvasis lėktuvas, tapęs vienu žinomiausių sklandytuvų vilkikų Europos aeroklubuose. Dėl galingo variklio, tvirtos konstrukcijos ir puikių trumpo kilimo bei tūpimo savybių „Wilga“ daugelį dešimtmečių naudojama sportinėje ir mokomojoje aviacijoje.

Lėktuvas gamintas Lenkijos PZL-Okęcie gamykloje. „Wilga 35“ serijinė gamyba pradėta 1968 metais, o „35A“ versija buvo pritaikyta aeroklubų poreikiams, įskaitant sklandytuvų vilkimą.

Konstrukcija ir skrydžio savybės

PZL-104 „Wilga 35A“ – aukštasparnis, metalinės konstrukcijos lėktuvas su neįtraukiama važiuokle ir uodeginiu ratuku.

Lėktuve sumontuotas devynių cilindrų, oru aušinamas žvaigždinis AI-14RA variklis, išvystantis 260 AG kilimo galią. Dviejų menčių keičiamo žingsnio sraigtas padeda efektyviai išnaudoti variklio galią įvairiais skrydžio režimais.

Dideli užsparniai ir priešsparniai suteikia lėktuvui geras valdymo savybes skrendant nedideliu greičiu. Tvirta važiuoklė leidžia eksploatuoti orlaivį ir žolės dangos aerodromuose.

Dėl šių savybių „Wilga“ ypač tinka sklandytuvams vilkti, kai reikalingas pakankamas galios rezervas ir geros kilimo charakteristikos.

PZL-104 „Wilga“ sklandymo sporte

Sklandytuvų vilkimas – viena svarbiausių šio lėktuvo paskirčių aeroklubuose.

„Wilga“ naudojama sklandytuvams išvilkti į skrydžiui reikalingą aukštį. Jos konstrukcija, galingas variklis ir geros mažo greičio skrydžio savybės leidžia atlikti šią užduotį įvairiomis eksploatavimo sąlygomis, laikantis nustatytų apribojimų.

Be sklandytuvų vilkimo, šio tipo lėktuvai buvo plačiai naudojami parašiutininkų skrydžiams, sportinei aviacijai ir pilotų treniruotėms.

„Wilga 35A“ Telšių aeroklube

PZL-104 „Wilga 35A“ yra svarbi Telšių aeroklubo orlaivių parko dalis. Šio tipo lėktuvai naudojami sklandytuvams vilkti ir sklandymo veiklai užtikrinti.

Charakteringas žvaigždinio variklio garsas, išskirtinė lėktuvo išvaizda ir ilgametė tarnyba sklandymo sportui pavertė „Wilga“ neatsiejama aeroklubų aviacijos istorijos dalimi.

Techniniai duomenys

Gamintojas
PZL-Okęcie, Lenkija
Modelis
PZL-104 „Wilga 35A“
Paskirtis
Sklandytuvų vilkimas, sportinė aviacija
Vietų skaičius
4
Konstrukcija
Metalinė, aukštasparnė
Variklis
AI-14RA, 9 cilindrų, žvaigždinis
Variklio kilimo galia
260 AG (194 kW)
Sparnų mojis
11,12 m
Lėktuvo ilgis
8,10 m
Aukštis
2,94 m
Sparnų plotas
15,57 m²
Tuščio lėktuvo masė
Apie 900 kg
Maksimali kilimo masė
1 300 kg
Maksimalus greitis
Apie 200 km/h
Kreiserinis greitis
Apie 157 km/h
Minimalus greitis
Apie 68 km/h
Kilimo sparta
Apie 5 m/s
Praktinės lubos
Apie 4 000 m
Skrydžio nuotolis
Apie 680 km

Pateiktos charakteristikos yra orientaciniai PZL-104 „Wilga 35A“ modelio duomenys. Konkretaus lėktuvo eksploataciniai apribojimai, greičiai, masės ir sklandytuvų vilkimo sąlygos nustatomi pagal jo galiojančius techninius bei skrydžių dokumentus.

L-13 Blaník

Sklandytuvas

L-13 Blaník

Dvivietis mokomasis sklandytuvas – vienas garsiausių ir plačiausiai pasaulyje naudotų mokomųjų sklandytuvų. Telšiuose skraidomas nuo 1968 metų.

Plačiau ir techniniai duomenys

Dvivietis mokomasis sklandytuvas

LET L-13 „Blanik“ – vienas garsiausių ir plačiausiai pasaulyje naudotų mokomųjų sklandytuvų. Šis Čekoslovakijoje sukurtas orlaivis pirmą kartą pakilo 1956 metais, o jo serijinė gamyba LET gamykloje Kunovicėse tęsėsi kelis dešimtmečius. Iš viso pagaminta apie 3 000 šio modelio sklandytuvų.

L-13 „Blanik“ sukurtas pilotų pradiniam mokymui, treniruotėms ir pažintiniams skrydžiams. Dvivietė kabina leidžia instruktoriui ir mokiniui skristi kartu, todėl šis sklandytuvas tapo svarbia daugelio pasaulio aeroklubų mokymo parko dalimi.

Patikima konstrukcija ir geros valdymo savybės

Skirtingai nuo daugelio šiuolaikinių kompozitinių sklandytuvų, L-13 „Blanik“ turi metalinę, daugiausia aliuminio lydinių konstrukciją. Ji pasižymi tvirtumu ir palyginti nesudėtinga technine priežiūra.

Sklandytuvas turi efektyvius oro stabdžius ir užsparnius, kurie padeda valdyti skrydžio greitį bei artėjimą tūpti. Dėl nuspėjamų valdymo savybių ir gero pavaldumo L-13 ypač vertinamas mokant pradedančiuosius pilotus.

Daugeliui Lietuvos sklandytojų būtent „Blanik“ tapo pirmuoju orlaiviu, su kuriuo jie išmoko skraidyti ir atliko pirmuosius savarankiškus skrydžius.

L-13 „Blanik“ Telšių aeroklube

Pirmasis L-13 „Blanik“ Telšių sklandymo klubą pasiekė 1968 metais. Šio tipo sklandytuvai tapo svarbia klubo sklandymo tradicijų ir pilotų rengimo istorijos dalimi.

Techniniai duomenys

Gamintojas
LET, Kunovicės, Čekoslovakija
Modelis
L-13 „Blanik“
Paskirtis
Mokomasis ir treniruočių sklandytuvas
Vietų skaičius
2
Konstrukcija
Metalinė, aliuminio lydinių
Sparnų mojis
16,2 m
Maksimalus greitis
240 km/h
Minimalus greitis
56 km/h
Aerodinaminė kokybė
28, esant 93 km/h
Mažiausias žemėjimo greitis
0,84 m/s, esant 83 km/h
Tuščio sklandytuvo masė
292 kg
Maksimali kilimo masė
500 kg
Vandens balastas
Nėra

Techniniai duomenys yra orientacinės L-13 modelio charakteristikos. Konkretaus orlaivio eksploatavimo apribojimai nustatomi pagal galiojantį skrydžių vadovą ir kitus patvirtintus dokumentus.

Jantar Standard 2

Sklandytuvas

Jantar Standard 2

Vienvietis standartinės klasės sportinis sklandytuvas, skirtas maršrutiniams skrydžiams, terminių srautų išnaudojimui ir sklandymo varžyboms.

Plačiau ir techniniai duomenys

Vienvietis standartinės klasės sportinis sklandytuvas

SZD-48-1 „Jantar Standard 2“ – Lenkijoje sukurtas vienvietis sportinis sklandytuvas, skirtas maršrutiniams skrydžiams, terminių srautų išnaudojimui ir sklandymo varžyboms. Šis modelis priklauso žinomai „Jantar“ sklandytuvų šeimai, pasižyminčiai geromis aerodinaminėmis savybėmis ir kompozitine konstrukcija.

Konstrukcija ir skrydžio savybės

„Jantar Standard 2“ pagamintas iš stiklo pluoštu armuoto epoksidinio kompozito. Sklandytuvas turi 15 metrų sparnus, T formos uodegą ir įtraukiamą pagrindinį važiuoklės ratą.

Aukštos aerodinaminės kokybės sparnai leidžia efektyviai išnaudoti kylančias oro sroves ir įveikti didelius atstumus be variklio.

Sparnuose įrengti oro stabdžiai padeda tiksliai valdyti žemėjimo trajektoriją artėjant tūpti.

Sklandytuve numatyta galimybė naudoti vandens balastą. Jis padidina sparnų apkrovą ir leidžia efektyviau skristi didesniais greičiais esant stipriems terminiams srautams.

„Jantar Standard 2“ sklandymo sporte

Šis sklandytuvas skirtas pilotams, jau įgijusiems sklandymo patirties ir norintiems tobulinti maršrutinių skrydžių įgūdžius.

Dėl gerų sklandymo charakteristikų ir galimybės naudoti vandens balastą „Jantar Standard 2“ tinka ilgesniems maršrutams bei sportinėms varžyboms.

Telšių aeroklubo orlaivių parke šio tipo sklandytuvai naudojami sportiniam sklandymui ir pilotų įgūdžiams tobulinti.

„Jantar Standard 2“ Telšių aeroklube

„Jantar Standard 2“ yra Telšių aeroklubo sportinių sklandytuvų parko dalis. Šio tipo sklandytuvai suteikia galimybę pilotams tobulinti terminių srautų išnaudojimo, maršrutinių skrydžių planavimo ir sportinio sklandymo įgūdžius.

Techniniai duomenys

Gamintojas
SZD / PZL-Bielsko, Lenkija
Modelis
SZD-48-1 „Jantar Standard 2“
Paskirtis
Sportinis, standartinės klasės sklandytuvas
Vietų skaičius
1
Konstrukcija
Stiklo pluošto ir epoksidinės dervos kompozitas
Sparnų mojis
15,00 m
Sklandytuvo ilgis
6,71 m
Aukštis
1,51 m
Sparnų plotas
10,66 m²
Sparnų proilgis
21,1
Aerodinaminė kokybė
Apie 37:1
Didžiausias neviršytinas greitis (VNE)
285 km/h
Manevravimo greitis (VA)
170 km/h
Didžiausias greitis neramiame ore (VRA)
200 km/h
Didžiausias greitis velkant lėktuvu (VT)
150 km/h
Didžiausias greitis išvelkant vilktuvu (VW)
125 km/h
Didžiausias važiuoklės valdymo greitis (VLO)
255 km/h
Didžiausia masė be vandens balasto
385 kg
Didžiausia masė su vandens balastu
535 kg
Didžiausia tuščio sklandytuvo masė
265 kg
Vandens balastas
Iki 150 kg
Važiuoklė
Įtraukiamas pagrindinis ratas

Techninės charakteristikos pateikiamos kaip modelio informacija. Konkretaus sklandytuvo greičio, masės ir kiti eksploataciniai apribojimai turi būti tikrinami pagal jo galiojantį skrydžių vadovą. VNE taip pat gali priklausyti nuo skrydžio aukščio ir taikomų apribojimų.

K7 „Rhönadler“

Sklandytuvas

K7 „Rhönadler“

Vokietijoje sukurtas dvivietis mokomasis ir treniruočių sklandytuvas – vienas klasikinių Europos aeroklubų mokomųjų orlaivių.

Plačiau ir techniniai duomenys

Dvivietis mokomasis ir treniruočių sklandytuvas

Alexander Schleicher K7 „Rhönadler“ – Vokietijoje sukurtas dvivietis sklandytuvas, tapęs vienu iš klasikinių Europos aeroklubų mokomųjų orlaivių. Šis modelis pasižymi tvirta konstrukcija, geromis valdymo savybėmis ir tinkamumu tiek pradiniam pilotų mokymui, tiek tolesniam sklandymo įgūdžių tobulinimui.

Sukūrimo istorija

K7 suprojektavo vokiečių aviacijos konstruktorius Rudolfas Kaiseris. Sklandytuvas pirmą kartą pakilo 1959 metais, o jo gamyba vyko „Alexander Schleicher“ gamykloje Vokietijoje.

K7 buvo sukurtas kaip ankstesnio Ka-2 modelio patobulinimas. Vienas svarbiausių konstrukcinių pakeitimų – vietoje medinio liemens panaudotas plieninių vamzdžių karkasas, aptrauktas aviaciniu audiniu.

Iš viso buvo pagaminta apie 550 šio modelio sklandytuvų.

Dėl patikimos konstrukcijos ir universalių skrydžio savybių K7 daugelį metų buvo naudojamas įvairių šalių aeroklubuose.

Konstrukcija ir skrydžio savybės

K7 „Rhönadler“ – aukštasparnis, dvivietis sklandytuvas su tandemine kabina, kurioje pilotai sėdi vienas už kito.

Sklandytuvo sparnai yra medinės konstrukcijos, aptraukti aviaciniu audiniu, o liemuo pagamintas iš suvirintų plieninių vamzdžių karkaso. Tokia konstrukcija užtikrina tvirtumą ir leidžia atlikti techninę priežiūrą naudojant tradicinius aviacijos remonto metodus.

Vienas išskirtinių K7 bruožų – šiek tiek į priekį nukreipti sparnai. Jie suteikia sklandytuvui lengvai atpažįstamą išvaizdą.

Sklandytuvas turi efektyvius oro stabdžius, kurie leidžia tiksliai reguliuoti žemėjimo trajektoriją artėjant tūpti.

Dėl gerų valdymo savybių K7 tinka pilotų mokymui, treniruotėms ir skrydžiams terminiuose srautuose.

K7 sklandymo sporte

Nors K7 pirmiausia buvo sukurtas kaip mokomasis sklandytuvas, jo aerodinaminės savybės leido pasiekti ir reikšmingų sportinių rezultatų.

Šio tipo sklandytuvai buvo naudojami maršrutiniams skrydžiams bei sklandymo rekordams siekti.

K7 išlieka vertinamas klasikinės aviacijos entuziastų ir aeroklubų, puoselėjančių tradicinį sklandymą.

K7 „Rhönadler“ Telšių aeroklube

K7 „Rhönadler“ yra Telšių aeroklubo sklandytuvų parko dalis. Šis klasikinės konstrukcijos dvivietis sklandytuvas atspindi svarbų Europos sklandymo istorijos laikotarpį, kai medinės ir metalinės konstrukcijos orlaiviai sudarė didelę mokomųjų sklandytuvų parko dalį.

K7 leidžia susipažinti su tradicinės konstrukcijos sklandytuvų pilotavimo ypatumais ir prisideda prie istorinių sklandymo tradicijų išsaugojimo.

Techniniai duomenys

Gamintojas
Alexander Schleicher, Vokietija
Modelis
K7 „Rhönadler“ (Ka-7)
Konstruktorius
Rudolf Kaiser
Pirmasis skrydis
1959 m.
Paskirtis
Mokomasis ir treniruočių sklandytuvas
Vietų skaičius
2
Konstrukcija
Mediniai sparnai, plieninių vamzdžių liemuo, audinio danga
Sparnų mojis
16,00 m
Sklandytuvo ilgis
8,10 m
Sparnų plotas
17,50 m²
Sparnų proilgis
14,6
Tuščio sklandytuvo masė
Apie 280 kg
Didžiausia kilimo masė
480 kg
Didžiausias neviršytinas greitis (VNE)
200 km/h
Didžiausias greitis neramiame ore
130 km/h
Manevravimo greitis (VA)
130 km/h
Didžiausias greitis velkant lėktuvu
130 km/h
Didžiausias greitis išvelkant vilktuvu
100 km/h
Minimalus greitis
Apie 60 km/h
Aerodinaminė kokybė
Apie 26:1, esant 80 km/h
Mažiausias žemėjimo greitis
Apie 0,85 m/s
Vandens balastas
Nėra

Techniniai duomenys pateikti kaip bendrosios K7 modelio charakteristikos. Konkretaus Telšių aeroklubo sklandytuvo eksploataciniai apribojimai nustatomi pagal jo galiojantį skrydžių vadovą ir techninę dokumentaciją.

Centrair C201B „Marianne“

Sklandytuvas

Centrair C201B „Marianne“

Prancūzijoje sukurtas dvivietis aukštos aerodinaminės kokybės sklandytuvas, skirtas pilotų mokymui, treniruotėms ir ilgiems maršrutiniams skrydžiams.

Plačiau ir techniniai duomenys

Dvivietis aukštos aerodinaminės kokybės mokomasis ir sportinis sklandytuvas

Centrair C201B „Marianne“ – Prancūzijoje sukurtas dvivietis sklandytuvas, skirtas pilotų mokymui, treniruotėms ir ilgiems maršrutiniams skrydžiams. Dėl gerų aerodinaminių charakteristikų, patogios dvivietės kabinos ir stabilaus valdymo šis modelis tapo vertinamu orlaiviu Europos sklandymo klubuose.

Sukūrimo istorija

„Marianne“ sukurtas Prancūzijos bendrovėje „Centrair“, siekiant pakeisti senstančius dviviečius mokomuosius sklandytuvus. Projektas buvo vystomas bendradarbiaujant su Prancūzijos sklandymo bendruomene.

Pirmasis prototipo skrydis įvyko 1985 m. rugsėjo 19 d., o serijinė gamyba pradėta devintojo dešimtmečio antroje pusėje.

Sklandytuvo konstrukcijoje buvo siekiama suderinti mokomajam orlaiviui reikalingas valdymo savybes su sportiniam sklandymui būdinga aukšta aerodinamine kokybe.

Konstrukcija ir skrydžio savybės

„Marianne“ – dvivietis aukštasparnis sklandytuvas su kompozitine konstrukcija ir tandemine pilotų kabina.

18,55 metro sparnų mojis ir kruopščiai suprojektuotas aerodinaminis profilis leidžia pasiekti apie 40:1 aerodinaminę kokybę. Tai reiškia, kad idealiomis sąlygomis, esant tinkamam greičiui ir nejudančiam orui, iš vieno kilometro aukščio sklandytuvas teoriškai gali nusklęsti apie 40 kilometrų.

Sklandytuvo kabinoje įrengtos dvi pilotavimo vietos su valdymo įranga, todėl jis tinkamas mokomiesiems skrydžiams su instruktoriumi.

Oro stabdžiai leidžia tiksliai reguliuoti žemėjimo trajektoriją, o fiksuota važiuoklė supaprastina eksploatavimą ir sumažina piloto darbo krūvį.

„Marianne“ sklandymo sporte

Nors „Marianne“ pirmiausia buvo kuriamas kaip mokomasis sklandytuvas, jo aerodinaminės savybės leidžia efektyviai skristi terminiuose srautuose ir įveikti ilgus maršrutus.

Dvivietė kabina ypač naudinga mokant maršrutinių skrydžių taktikos, terminių srautų paieškos, navigacijos ir sprendimų priėmimo skrydžio metu.

Šis modelis taip pat tinka pažintiniams skrydžiams, suteikiantiems keleiviui galimybę patirti sklandymą be variklio.

„Marianne“ Telšių aeroklube

Centrair C201B „Marianne“ yra Telšių aeroklubo sklandytuvų parko dalis.

Šis dvivietis sklandytuvas sujungia mokomojo ir sportinio orlaivio savybes, todėl suteikia galimybę tobulinti pilotavimo įgūdžius, mokytis maršrutinių skrydžių ir supažindinti keleivius su sklandymo sportu.

„Marianne“ yra vertingas aeroklubo orlaivis, leidžiantis patirti ilgesnius skrydžius ir mėgautis sklandymu dviese.

Techniniai duomenys

Gamintojas
SN Centrair, Prancūzija
Modelis
C201B „Marianne“
Pirmasis skrydis
1985 m. rugsėjo 19 d.
Paskirtis
Mokomasis ir sportinis sklandytuvas
Vietų skaičius
2
Konstrukcija
Kompozitinė
Sparnų mojis
18,55 m
Sklandytuvo ilgis
9,00 m
Aukštis
1,55 m
Sparnų plotas
17,18 m²
Sparnų proilgis
Apie 20
Tuščio sklandytuvo masė
Apie 430–450 kg
Didžiausia kilimo masė
Iki 655 kg, priklausomai nuo patvirtintos dokumentacijos
Didžiausias neviršytinas greitis (VNE)
250 km/h
Aerodinaminė kokybė
Apie 40:1
Mažiausias žemėjimo greitis
Apie 0,64 m/s
Mažiausias skrydžio greitis
Apie 67–78 km/h, priklausomai nuo masės ir sąlygų
Vandens balastas
Nėra
Važiuoklė
Fiksuota

Pateiktos charakteristikos yra bendrieji modelio duomenys. Konkretaus sklandytuvo masės, greičio ir kiti eksploataciniai apribojimai nustatomi pagal jo galiojantį skrydžių vadovą bei techninę dokumentaciją.

LAK-12 „Lietuva“

Sklandytuvas

LAK-12 „Lietuva“

Lietuvoje sukurtas vienvietis atviros klasės sportinis sklandytuvas, skirtas tolimiems maršrutiniams skrydžiams, varžyboms ir rekordams siekti.

Plačiau ir techniniai duomenys

Vienvietis atviros klasės sportinis sklandytuvas

LAK-12 „Lietuva“ – Lietuvoje sukurtas aukštos aerodinaminės kokybės sportinis sklandytuvas, skirtas tolimiems maršrutiniams skrydžiams, sklandymo varžyboms ir rekordams siekti. Tai vienas žinomiausių Lietuvos aviacijos pramonės kūrinių, atspindintis šalies konstruktorių ir sklandytuvų gamintojų pasiekimus.

Sukūrimo istorija

LAK-12 „Lietuva“ pirmą kartą išbandytas 1979 m. gruodžio 21 d. Pociūnuose. Sklandytuvas buvo sukurtas Prienų eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje, tęsiant ankstesnių „Lietuva“ serijos sklandytuvų vystymą.

Kuriant LAK-12 buvo siekiama pagerinti aerodinamines charakteristikas, valdymo savybes ir piloto komfortą ilgų skrydžių metu. Naujos formos liemuo, vientisas kabinos gaubtas ir patobulinta uodegos konstrukcija suteikė sklandytuvui modernesnę išvaizdą bei geresnį matomumą iš kabinos.

LAK-12 tapo vienu svarbiausių Lietuvos sklandytuvų gamybos istorijos modelių.

Konstrukcija ir skrydžio savybės

LAK-12 „Lietuva“ – kompozitinės konstrukcijos, vienvietis atviros klasės sklandytuvas, turintis 20,42 metro sparnų mojį.

Jo konstrukcijoje panaudotas stiklo ir anglies pluoštas, leidžiantis suderinti nedidelę masę, konstrukcijos standumą ir geras aerodinamines savybes.

Didelio proilgio sparnai užtikrina aukštą aerodinaminę kokybę, todėl sklandytuvas gali efektyviai išnaudoti termines oro sroves ir įveikti didelius atstumus.

Sklandytuvas turi įtraukiamą pagrindinį važiuoklės ratą, oro stabdžius ir užsparnius, leidžiančius pritaikyti sparno aerodinamines charakteristikas skirtingiems skrydžio režimams.

Numatyta galimybė naudoti vandens balastą, kuris leidžia padidinti sparnų apkrovą ir pasiekti didesnį optimalų maršrutinio skrydžio greitį esant stipriems terminiams srautams.

LAK-12 „Lietuva“ sklandymo sporte

Dėl savo aerodinaminių savybių LAK-12 buvo naudojamas aukšto lygio sklandymo varžybose ir rekordiniams skrydžiams.

LAK-12 „Lietuva“ išlieka reikšmingu Lietuvos sklandymo istorijos simboliu ir šalies aviacijos inžinerijos pasiekimu.

LAK-12 „Lietuva“ Telšių aeroklube

LAK-12 „Lietuva“ yra Telšių aeroklubo orlaivių parko dalis. Šis lietuviškas sklandytuvas reprezentuoja Lietuvos aviacijos konstruktorių pasiekimus ir suteikia galimybę patyrusiems pilotams tobulinti maršrutinio bei sportinio sklandymo įgūdžius.

Techniniai duomenys

Gamintojas
Prienų eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla, Lietuva
Modelis
LAK-12 „Lietuva“
Konstruktorius
V. Mekšriūnas
Pirmasis skrydis
1979 m. gruodžio 21 d.
Paskirtis
Atviros klasės sportinis sklandytuvas
Vietų skaičius
1
Konstrukcija
Stiklo ir anglies pluošto kompozitas
Sparnų mojis
20,42 m
Liemens ilgis
7,20 m
Aukštis
1,70 m
Sparnų plotas
14,63 m²
Sparnų proilgis
28,5
Tuščio sklandytuvo masė
Apie 340–360 kg
Didžiausia kilimo masė
650 kg
Aerodinaminė kokybė
Iki 48:1
Mažiausias žemėjimo greitis
Apie 0,47–0,50 m/s
Minimalus greitis be balasto
Apie 65 km/h
Didžiausias neviršytinas greitis (VNE)
250 km/h
Didžiausias greitis velkant lėktuvu
140 km/h
Vandens balastas
Iki 190 l pagal kai kuriuos eksploatacinius dokumentus
Važiuoklė
Įtraukiamas pagrindinis ratas

Pateiktos techninės charakteristikos yra bendrieji modelio duomenys. Konkretaus sklandytuvo eksploataciniai apribojimai, masė ir leidžiamas vandens balasto kiekis nustatomi pagal jo galiojantį skrydžių vadovą ir techninę dokumentaciją.